Nežinau, kodėl vakarais lyja lietus,
Nežinau, kodėl ašarų skonis toks surus,
Nežinau, kodėl vėjas būna toks stiprus,
Žinau tik vieną, kad tokios karštos meilės jau nebebus.
Paukščiai būriais sugryžta,
Savo džiaugsmais ir laime trykšta,
Tik jaučiu tavo meilė man nyksta
Ir mano svajonės tirštame rūke išnyksta.
Gal kada nors angelo sparnais atplasnosi,
Savo tyrius jausmus tik man dovanosi,
Galbūt ir tu musu prisiminimų neižduosi,
Savo meilę tik man atiduosi.
Nežinau iš kur tas jaudulys širdį,
Nežinau iš kur tos ašaros nemigo naktį,
Gal atsakysi tu mano ilgesį
Iš kur tiek jausmų tau manį...