Rašau čia norėdamas pasidalinti savo istorija. Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Antras tikslas - perspėti jus. Perspėti dėl ko? Pabaisų, monstrų, baubų - pasirinkit tinkamą pavadinimą patys. Na jau dabar girdžiu pašaipias jūsų replikas, bet man jos nė motais.
Bet apie viską nuo pat pradžių. Savo tikrojo vardo nesakysiu, dėl priežasčių kurias suprasit vėliau, bet galit mane tiesiog vadint iKadz. Esu devyniasdešmtųjų vaikas. Gimiau kažkur netoli Šiaulių, kriminalisto ir mokytojos šeimoje. Iki šešerių metų augau kaip normalus berniukas. Buvau išdykęs, pasiutęs, užsispyręs ir garsiai rėkdavau. Bent jau taip sakė tėvai, pats nepamenu. Bet kas vyko po mano šeštojo gimtadienio atsimenu viską. Čia ir prasidės mano istorija.
Turbūt, kaip ir dauguma vaikų, nuo mažens lankiau darželį. Turbūt, kaip ir dauguma vaikų, nemėgau pietų miego. O ko nemėgdavau, to ir nedarydavau (senelio genai). Todėl kol kiti vaikai seilėdavosi sapnuodami apie limonado upes, ar šokolado kalnus Mėnulyje, aš visą tai darydavau atmerktom akim. Bet vieną dieną begulėdamas užsimaniau į tualetą. Nenorėdamas laukt kol pabus kiti, išsiridenau iš lovos ir nutepsenau atlikti reikalų. Po visko, grįždamas į miegamąjį, pajaučiau saldų kvapą sklindantį iš virtuvės. Negalėdamas atsispirti saldumynams (vis dėl to buvau vaikas), tyliai, jog niekas neišgirstų patraukiau link jos. Atsargiai iškišau nosį pažiūrėti ar kas nors yra virtuvėje ir mano nesėkmei buvo. Prie virtuvinio stalo sedėjo dvi auklėtojos, šeimininkė ir visos tyliai kažką aptarinėjo. Nusivylęs norėjau judėti atgal į lovą, bet netikėtai akys užkliuvo, už jų rankų ant kurių buvo žiedai. Klausiat kas gali būt keisto su žiedais? Ogi nieko. Tiesiog visos trys moteriškės turėjo lygiai taip pat atrodančius papuošalus. Žiedai buvo stori, geltonos spalvos su išgraviruota „B“ raide. Sutapimas? Gal. Gal visos trys buvo geros draugės ir nusprendė tai pažymėti.
Tačiau tai, ką pamačiau po to negalima pateisinti niekaip. Viena iš auklėtojų nusiėmė savo storąjį žiedą ir iš normalios, stambios moteriškės ji tapo kažkuo, kas turėjo pajuodusią, lyg apanglėjusią odą. Man to užteko, kad persigandęs bėgčiau į lovą.
Matyt sukėliau nemažai trukšmo, nes vos tik spėjau atsigult į lovą ir užmerkt akis, į kambarį atskubėjo viena iš trijų moteriškių. Kuri ten buvo, man nerūpėjo, nes nenorėjau išsiduoti. Iš išgąsčio, net kvėpuoti bijojau.
Tą dieną darželyje stengiausi kuo labiau šalintis tų moterų. Manau, jos jau buvo pradėjusios kažką įtarti, tačiau mano laimei mama atėjo anksčiau ir pasiėmė mane. Vos grįžom namo, žinoma viską papasakojau tėvams ir žinoma jie nepatikėjo. Viską nurašė vaikiškom fantazijom. Bet kitą dieną, kai vėl reikėjo eiti į darželį aš pradėjau klykti, jog ten neisiu. Po pusvalandžio kovos ir bandymo įtikinėti, jie vis dėl to nusprendė mane palikti pas kaimynę. Kadangi jau buvo pavasario pabaiga į darželį nebegrįžau ir po to.
Nuo to karto, visą vasarą, diena iš dienos, bandžiau įtikinėti tėvus kad tai nebuvo vaikiškos fantazijos vaisius, bet jie net nesiruošė klausyti. Supratau, kad niekas man nepadės ir privalau laikytis vienas, todėl užsidariau savyje. Neieškojau draugų ir šnekėjau tik kiek reikalavo situacija. Teko subręsti anksčiau laiko. Žinoma tėvai vedė pas specialistus, bet jie nieko nerado, o šie tiesiog paaiškino, jog toks elgesys normalus mano amžiaus vaikams ir laikui einant išaugsiu.
Prieš pradedant lankyti mokyklą, per radiją išgirdau, jog visos trys darželio moteriškės buvo sulaikytos, nes jų namuose buvo rasti bent penki, mažų vaikų kūnai. Mažečių, kurie iki šiol buvo laikyti dingusiais. Be palaikų rasta įvairių daiktų, knygų reikalingų satanistinėm ir okultinėm apeigom vykdyti. Po to sekė žinia, jog visos trys sekančią dieną nusižudė kalėjimo kamerose.
Tėvai negalėjo patikėti, jog šitiek laiko mane „saugojo“ tokie antžmogiai, o aš džiaugiausi, kad pabaisos dingo ir jos niekam nepakenks. Deja klydau... Ne, jos neprisikėlė, bet nuo to laiko vis pastebėjau žmones su „B“ raidės žiedais. Mokytojai, gydytojai, šlavėjai, seimo nariai ir net aukščiausi vadovai - jų yra visur. Supratau, kad nuo jų nepasislėpsi, todėl stengiuosi neišsiskirt iš minios ir nesukelt įtarimų.
Šiuo metu dirbu kriminalistu. Nepatikėsit kiek mirčių ir savižudybių yra susijusių su tuo žiedu. Bet niekas neranda sąsajų, todėl laiko tai sutapimais. Dirbu ten pat kur ir mano tėvas. Giminė mano, jog norėjau sekti jo pėdom, tačiau priežastis kita - noriu sustabdytis tuos žmones.
Tai tokia ta mano istorija. Savo tikslą įvykdžiau - papasakojau kas nutiko. O tikėsit ar ne yra jūsų reikalas. Tiesiog noriu įspėti, jog blogis egzistuoja ir jis šalia mūsų.