Atminties ešafotas

girdi? Ana ten šiurpas krečia kaminą –
per vėją dalina suodžiais apėjusias
patirtis, atmintis tarpines lavina –
kad neužtiltų įmigę laiko siuvėjai,

čia reikia, kad kas nuolat primintų,
kada pakartas koridorius siūbuoja,
leisgyvis atminties kilimas, žibintų
pliekiamas, ir šviesa jų, mindoma koja

šešėlio – viskas būtų labai paprasta,
tik pažeme dar spurda kariamas vėjas,
be pėdų per dangų dūmais praėjęs,

tik dar tabaluojas atmintys prarastos,
koridorius per plotį suprastėjęs –
čia jau per ankšta – nebėra kur spurdėti