Baigiasi dangus

Angelai po pievas skraido
Kalba - debesyse neramu.
Ir, atrodo, gaudo vaiką
Tokį patį, koks buvai ir tu.

Vilko kailiu užsijuosęs
Vaikas požemiais žygiuoja.
Paslapčia iškišęs galvą
Mato jam paruoštą karstą.
                                                                       
Persikėlęs į paviršių
Ima rankon angelo sparnus
Ir sako vienišas žmogus -
Noriu skrist, bet vis nedrįstu.           
                                             
Kai tavo Dievas prisikels...           
Iš pelenų!
Galėsi šaukt tada,
Kad baigėsi dangus.