išeinam

Alsuok į mane, alsuok. Man patinka, aš drąsi aš žinau, žinau, kad ištikrųjų tai ne drąsa. Tai kvailumas. Pamišimas. Dėl tavęs, aš galėčiau dėl tavęs, galėčiau viską, o tu ar tai žinai? Ne.. tu niekada to nežinojai, tu niekada to nebežinosi. Tu išnykai. Pranykai. Lyg nebūtu tavęs buvę, lyg būtum trumpas įvykis, lyg būtum buvęs akimirką, kuri turėjo baigtis taip greit kaip ir prasidėjo. Bet aš tave įsimylėjau, iki skausmo. Įsimylėjau ir nebegaliu to paleist. Ar tu žinai, ar tu žinai.. dėl tavęs galėčiau viską, ar tu tai žinai? Ne... tu niekada to nežinojai, tu niekada to nebežinosi. Tu išnykai. Pranykai. Išėjai taip greitai, kaip ir atėjai. Ir BUM - tai turėjo būti pabaiga, bet tu klydai. Tu buvo mano naujo gyvenimo pradžia. Kitokio gyvenimo, kuri sukūrei, kurį sukūrei būtent tu, užtrenkei visas duris ir neleidai man gryžti, gryžti į savo praeitį, į savo vaikystė, į tai kuo aš buvau, į tai kuo buvau, kai tu buvai. Ne.. tu užtrenkei visas duris ir liepei man eiti į priekį, be tavęs, be savęs, be mūsų, lyg turėčiau džiaugtis, kad pasitinku savo pradžia... nauja pradžią, su nauja savimi, ir jau be tavęs. Bet viskas ne taip, viskas kur kas sunkiau. Juk aš tik mergaitė, aš verkiu, mano veidu rieda ašaros, juk esu tik mergaitė, aš juk nesuprantu, man juk per sunku, o tu man sakai stotis ir eit, o tu juokiesi iš manęs ir kartoji - palik mane, palik mane, palik mane ir pamiršk. Bet man per sunku, juk aš tave įsimylėjau, įsimylėjau iki skausmo ir jaučiu, kaip per oda eina šiurpas, kai galvoju apie tave. Bet tavęs čia nebėra. Tu miręs, tu dingęs, išnykės,  nebėra.  O aš stoviu ir jau suprantu, kad niekada nebebus kaip buvo ankščiau. Aš niekada nebebusiu ta mergaite, mūsų niekada nebebus ir niekada nieko nebeatsuksiu atgal. Dabar turiu eiti, aš turiu šypsotis, aš turiu įrodyt, kad be tavęs galiu. O galiu.. Alsuok į mane, alsuok... Man tai patinka, aš esu drąsi, ir dabar nebe tai nebe kvailumas, o drąsa. Nes aš žengiu, aš neverkiu, aš šypsausi. Aš juokiuosi. Ir tavęs jau nebėra, aš nebe įsmylėjus, aš nebemyliu. Tu išnykai, pranykai... ir žinai? dėl tavęs nebegalėčiau visko.. ir tu visada tai žinojai, tu visada dabar tai žinosi..