Irracionalus, siurrealistinis vaizdelis. Kasdien važiuodamas pakliūnu į spūstį, tačiau miegas atrodo visai atsietas nuo to. Nebent sapnų begalė, greitas miegas, R.E.M.
Vis tik įdomu, ką apie tokį sapną pasakytų Lizdeika arba Froidas? Neišsipildęs atvaizdas, pasąmonė persijungia į sąmone? Prisiminiau D.Kajoko eilėraštį, kur poetinis subjektas nubudimo būsenoje ieško po lova susapnuoto obuolio.
Patį tekstą kaip eskizą, fragmentą vertinu 3+