Širdies nerimas

O, Lietuva! Tu dar kvėpuoji?
O gal per amžius taip buvai:
Mele įklimpus, laviruoji,
Kad nepaskęst jame visai?

Kad nepaskęsti alkoholy,
Kuris jau liejas per kraštus,
O Lietuva, ką tu galvoji?
Viltis mums paskutinė žus?

Tavi vaikai, užaugt nespėję,
Mirtim alsuoti pasmerkti,
O jų tėvai - taip sužvėrėję,
Net tu išgelbėt negali.

Pulkai jaunuolių iškeliavo,
Neradę laimės šalyje,
Kuri skambias dainas dainavo,
Kokia ji jiems brangi, tyra.

Kiek dar pavasarių sutiksim
Brangioj tėvynėj – Lietuvoj?
Kiek dar purvynų išklamposim
Savoj šalelėje gimtoj?

O, Lietuva, tėvyne mūsų,
Tu mums gyvenimus davei,
Apgaubki meile mūs senolius,
Neleisk numirti pamirštais.

Apsaugok mūsų angelėlius,
Tyrų širdelių vaikelius,
Nes jie – lyg ryto spindulėliai,
Atnešę džiaugsmą į namus.

Pavasaris jau pasiruošęs
Nauja gyvybe pasipuošt,
O tu, tėvyne, ar žydėsi?
Ar leisi negandoms vėl ošt?