* * *
Sutemos vyniojasi kaip šilkas
Į storesnę antklodę nakties —
Vakaras toks minkštas, gailiai šiltas
Kaip užmigęs vaikas ant peties...
Lyg pavargę su dangum sukimba,
Medžiai, krūmai, žolės ir kalnai...
Nyksta toly rausvas saulės nimbas
Po plonyčio debesio delnais...
Gret kelelio balsvas siluetas
Tarp žolynų rustančių aplink
Į vakarę tylą pakylėtas
Naktį švelniai švelniai apkabins...


Edvardas


















