Lietumi į plevenančias gaires
Brandžiai tykšta svajonių šviesa
Keturi nenuspėjami vėjai
Pina nerimo kaspinus jų laukime
Tu tyli. Nors rytuos išsisklaidęs
Rūkas kylantis mūsų upe
Vėl susverdėjęs ežero meldas
Gena laumžirgio baimę mano linkme
Randuose Tau prasiveria klaidos
Suklumpi savo skausmo lizde
Nebe suvoki ką rytoj laimim
Asisprendę pradėti drauge
Tebūnie tegul griūvą Pompėja
Nuo skirtų jai lemties pelenų
Mes negalim dėl to akmenėti
Bet mes galim numirti kartu