Patekėjo Vakarinė,
Saulė slėpėsi žemai.
Baigėsi žvėrių gaudynės.
Bėrus, šnopuojančius žirgus (laivus?)
Namolio nešė kalvos
(Ir pučiantis pietys gaivus?)
Purslai, padrikę karčiai
Išdavę lekiantį tolyn
Visų eikliausią sartį.
Smailėjantys pilių stogai
Artėjo, augo greitai
Ir švietė kviečiantys langai.
------------------------------------
Ragais nukabinėtos sienos,
Pavargusiom akim veidai.
Jie - tylūs laukiant vakarienės.
Ir suskamba prabangūs indai,
Iš taurių liejas vynas,
Karštos elnienos kvapas sklinda.
Taip kvepia šviežias troškinys
Su kvapniaisiais riešutais
Ir triušienos sultinys!
------------------------
Išsėdėjus iki valiai,
Pasibaigus vakarienei,
Žmonės kėlėsi nuo stalo.
Ištuštėjo rūmų menės,
Baigėsi pašnekesiai,
Nutilo juokas nuplevenęs.
Koridoriuos liko stovėti
Nebyliosios gipso skulptūros,
Įpratusios tyliai kalėti.
Tik rodė apgaubiančią tylą
Jų burnos ir akys užvertos,
Jų mimikos, gestai nebylūs
----------------------------------
Drabužiai gražiai sulankstyti,
Sudėti ant krašto prie guolio.
Karūna ant jų pastatyta..