Tuščia

Prisirpo vėl mintys
Vėl bėgu atgal
Taip keista vėl jausti
Tave čia šalia

Taip skauda vėl jausti
Tave prie manęs
Kai man atsimerkus
Tavęs nėr visai

Taip norisi bėgti
Kažkur taip toli
Kur nors, kur pamirščiau
Kad tu dar esi

Tos sienos vis tuščios
Aplinkui mane
Nebylios jos rėkia
Tą vardą many

Maniau tu pabėgai
Maniau išėjai
Suklydau ir vėlei
Tu vis dar many

Taip tuščia be galo
Jau rodos naktis
Ir vėl sudvejoju
Ar „aš“ dar sugys

Tuštybė beribė
Liepsnoja ir vėl
Vėl siela manoji
Šaukia „Padėk“