jeigu

jei plaukčiau jūra namo ne šviesoj rausvume kuris nei ryto nei vakaro o dar o jau šildantis, matyčiau žemę džiaugčiaus pušų viršūnių spalva minkštumu jos kaip žali debesėliai.
jeigu eičiau smėliu namo nei dienoj nei nakty o kai žemė jau spindinčiai vėsta dar tik traukiančiai šyla, basom kojom visu kūnu jusčiau žingsnius neskubėčiau.
jei ilsėčiausi grįždama namo pro pušų viršūnes žiūrėčiau nugara jusčiau visą tą drėgną žalumą visą ramybę kuri nesibaigia kuri traukia ir geria bet ir alsuoja.
jeigu man einant namo ateitų naktis būčiau tyliai kvėpuočiau nes trokščiau iš baimės kuri iš troškimo išgirsti taip kaip aš naktį sutikusį.