Gryname ore

Vasario šlapdribos likučiai mindomi,
Žieminis įšalas į žemę negilus.
Į dangų stiebiasi, kiekvieną spindulį
Pagauti viliasi nerimstantis žmogus.

Ledinio skersvėjo dažnai užklumpami,
Sustingsta medžiai, nešnara belapiai.
Gyvybę skleidžia kurmrausiai, suprast imi:
Žemiau negu žemai... ir ten ji plaka!

Didėja properšos, o tamsos mąžta,
Varvekliai kapsi į taupyklę nuotaikos.
Švininiais debesim padangės paštas
Rytoj atneš džiugių naujienų protarpiais.

Tiesiog buvimas nebe toks depresyvus,
Atleidžia... pašalą. O kas be nuodėmės?!
Sklaidys gamta bemaž supuvusius lapus,
Stebėjome, stebėjomės ir mokėmės.