Vaikystės prisiminimai

Lyg paukščio skolintais sparnais
Aš mintimis veržiuos išskristi
Nutūpti ten kur niekados
Jau niekados nebesugrįši
Nepamiršau vaikystės kvapo
Ir pienių išteptas rankas
Kaip stebuklingai saulė teka
Ryškias vaivorykštės spalvas
Lengvai lyg pūkas snaigės krinta
Šaltuos laukuos vis braidžioja žiema
Ir kaip skaniai namuos pakvimpa
Kūčių eglutė vakare
Kaip trokštu šitos dovanos
Nekalto tyro juoko
Visiems ramybės artumos
O išmintis pamoko.