Rašyk
Eilės (73067)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10331)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







—Tu? Ir vėl?
—Aš. Nesitikėjai?
—Kodėl grįžai? Juk viską prieš tai pasakei.
—Ne. Ne viską. Aš persigalvojau.
—Kaip?!! Tu persigalvojai? - ji sukluso ir susidomėjimu mėgino paslėpti nerimą.
—Taip. Aš persigalvojau. Eime išgerti kavos. Mačiau žemai yra jauki kavinukė.
—Ar aš turiu kažko tikėtis? O gal sunerimti?
—Ne. Noriu tik išgerti kavos su savo vyro meiluže.
Žalios Neringos akys prisimerkė. Sutriko. Ji atsisakė. Žinoma taip ir turėjo būti. Tikriausiai dar taip nebuvo, kad žmona ir meilužė, prie kavos puodelio, aptarinėtų vieną bendrą vyrą.
—Tai... Dėl ko tu persigalvojai? - paklausė ji, man vėl išeinant.
—Aš neverksiu. Nesigailėsiu savęs... Lyg ir buvau nusprendusi tai daryti.
Dabar pakilo antakis. Ji linktelėjo ir uždarė duris. Iš laiptinės išėjau į rudenį. Gražų rudenį, jei negalvotume apie pastarąjį įvykį.
Tą dieną aš vis dėlto gėriau kavą. Tik viena, ir ne toje kavinėje, o miesto centre. Turėjau pakeisti savo gyvenimą. Šita atkarpa jau nutrūko. Kaip tinkamai ją užbaigti, kad mažiau skaudėtų? Kaip pradėti naują? Aš dar jauna, tik dvidešimt devynerių moteris. Moteris nebeturinti vyro ir turinti vaiką. Kaip sukurti sau naują pradžią, jos nesugriovus? Ir kaip vaikui pateikti naują gyvenimą be tėčio? Reikėjo apgalvoti daugybę klausimų, daugybėje vingių surasti duobes, kuriose vėliau nesuklupčiau.
Gėriau kavą, bet nejaučiau nei jos kvapo, nei skonio. Žvelgiau per langą į gatvę, bet nieko nemačiau. Mintys bėgo, kabinosi ir nyko kitose mintyse. Vis mėgino į paviršių praslysti gailestis, nusivylimas ir sielvartas. Jie norėjo mane užgožti. Turiu būti stipri. Dabar negaliu būti silpna.
Barmenas kažko klausė, bet buvau kitur, negirdėjau jo. Ach, taip. - Dar kavos? Gal ko prie kavos? - iš kažkur giliai atkapsčiau jo ištartus žodžius.
—Ne, ačiū, aš jau eisiu.
Susimokėjau už išgerta ekspreso kavos puodelį, kurio nepajaučiau net skonio ir išėjau kaip apsvaigusi į gatvę. Dar kažkur turėjau eiti, negalėjau grįžti namo. Ten mane suspaus sienos. Pasukau prie upės. Tekantis vanduo juk ramina. Taip, ramina kai matai ir girdi, bet aš jo nemačiau ir negirdėjau. Pasinėrusi plaukiojau savo pasaulyje, tik kojos automatiškai nešė kūną pakrantės prižiūrėtais takais, aplenkdamos vienišus praeivius ar poreles, su augintiniais ar su įsikibusias rankos mažyliais, mamas ir tėčius su vežimėliais. Visi mėgavosi paskutinėmis gražiomis rudens dienomis, o aš stengiausi iš savo pasaulio išmesti vyrą, kuris paniekino santuoką, kuriam nebereikėjo manęs.
2016-01-31 21:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-02 15:52
vakvakas 2
1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-01 04:58
omnia
Tekstas sklandus, bet situacija banali, net ne situacija, o emocija. Turiu būti stipri. Na, tai būk, parodyk skaitytojui, kokia tu gali būti stipri.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-31 23:20
Ana pynėse su
Visai neblogai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-31 21:20
Dyk UMA
:),
minčių dėstymas labai nuspėjamas, gana banali situacija su ekspreso puodeliu ir vyro meiluže, jei autorė į aprašytą situaciją būtų pažvelgusi kiek kitaip, kūrinukas įgautų kur kas įvairesnių atspalvių nei nusivylimas, nuoskauda.
Labai svarbu suprasti, kad visi esame laisvi savo pasirinkimuose ir nevalia įsitvėrus, jėga kažką sulaikyti.
Paleisdamas kitą, išlaisvini ir save, užveri duris, atsiveria langas, o tada skrendi kur nori.
Kaifas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą