03030131

Štai tas pažadėtas rytojus.
Jei buvai čia - vakar ar užvakar - žinai apie ką aš.
O ir šiaip, ar nenuostabu, tai kas šovė į galvą - vakar
Jums pateikiu šiandien, nors pamatysit tai tik rytoj.
Ar jūs jaučiate tą minties naujoviškumo neišvengiamumą,
Jog išlaikyti savo rimtą poziciją laike?
Čik
Grįžau namo. Į pradžią.
Viskas kitaip,
Studijoje - vos sugebėjau surasti peleninę,
O „ į sienas nors veidu trinkis „ aliejus uždžiuvęs, neišsitepsi.
Nyku?
Man taip, visuomet dūmuose įžvelgiu tam tikrą gyvybę,
Tą nuolatinį kitimą ir laikinumą. Aliejus taip pat - kol vis dar šviežias,
Jis judrus ir pasiduoda manevram.
Bet čia, pradžioje, nieko panašaus neradau.
Aišku, jau sentimentaliai rūkstantis dūmelis ir tuščias puodelis
Kiek primena, jog viskas labai arti. O ištiesų - kogero mūsų galvose.
Nekenčiu sausio. O dar labiau to, jog anas 31 dieną turi.
Pirma naujo gyvenimo, kaip, kad šian skaičiau kunigaikštis pasakęs, ir paskutinė, šio keisto etapo. Visgi lemtinga, nors rodos - nieko tokio ir neįvyks.
Bet svarbiausia, kad esu namuose
0257
0131
2016
Peter Green - The End of The Game


Namai. Tai vienas paradoksaliausių mane lydinčių jausmų.
Jaustis ramiai namuose, bet likti vienam.
Sunkiai derinasi.


Čik

Tad mieli žiūrovai.
v2. 3. 2 tegu ima iš tylos ir prasideda!