Terminas, pasibaigęs prieš ką nors juo nusakant

pelenų akys vėjuose nešiojamos,
tarytumei gimdyvei
vandenys nubėga paakiais –
aš verkiu pelenais, be kurių
seniai nebėra ką išlieti.

Degančios akys būdavo
metafora graži, ir tik trumpam –
laukiamajam krematoriumo –
pamažu nusiliteratūrindavo...

Išsiverkti pelenais sunkiau,
nei pavirsti jais, nors nesunkiau,
nei jais paversti jūrą išsidriekusią
prisiminimų, kai joj nuskęsta
liepsnos visos, įdeginusios
odą bangų tik vos nežymiai, tiek,
kad dar galėtumei
išpelenuoti dėmes akių
lig lašo paskutinio – gaila,
ne metafora tai, tik

tuščias kibirėlis pelenų pilims
statyti: maniškė įgriuvo
akyse, dar nespėjusiose
užmerkti vėjo