Tu atėjai...

Aš neklausiu,
kam
tu  atėjai...
Tu juk atėjai -
ir viskas.
Gal todėl,
kad jau esi seniai
svajose
            geros, naivios
                                jaunystės.
Tau
            aš nieko nesakau,
vis tyliu...
Tau
              nereikia žodžių,
aš žinau.
Man esi toksai,
kurį be vylių,
sau,
              jaunom svajom
                            pasilikau.
Tik...
              Ne tam,
kad liūdesys sugrįžtų,
                nežinioj
                    paklydusi
                                viltis,
aš tavęs
                    šaukiuosi
                                ieškau...
Kas tu?
Sapnas
            ar...
skausmingas ilgesys