iš aktorių gyvo gyvenimo

Čia pilkas lietus verkia,
ten tolimos šviesos man merkia,
ir niekas tada labiau nepaguodžia,
kaip rymoti teatro ložėje,
visiškai jau sugriuvusio,
sudegusio, ar šiaip supuvusio,
kur parkas, -
scena priešais ošianti,
tobula pjesė viską puošianti,
iš aktorių gyvo gyvenimo,
lyg žolės stiebo siūbavimas,
ne priešais, tiesiog viduje,
užsimerkęs ar regintis ugnyje,
kas padėta šalia?
truputį akmens
ir vanduo savyje
jie ne priešai,
vienodi esą prieš mane.