Karo epizodai vaiko akimis

Vos pusmetrį pakilęs
nuo žemės, pamenu,
ūkanoto  ryto tylą
gurguoliniai vežimai
ilgu kaimo vieškeliu išniro.
Šucių sunkvežimis pilnas
keturiais berželiais kampuose
(tarsi laidotuvės būtų)
su lauko virtuve gale
kaimo viduryje sustojo neprašytas
kariai iššokę daržą puolė,
morkas uoliai rovė
ir kiaulę gailiai kriuksiančią
prie tvarto greit papjovė.

Murzini vaikai atbėgo
prie mašinos dėdžių
pamatyti turinį
atidarytų dėžių.
Kareiviai sriubą virė,
išsivirę į lauko indus pilstė,
skaniai pietavo
ir vaikai kartu viralą ragavo.
Sodiečiai pyko, nėrėsi iš kailio,
o kariai šypsojosi ir lietuviškai
prabilo dailiai.

Rugiai išplaukę jau žydėjo
juose kariai tualetus įrengt pradėjo,
prausėsi, skutosi prie upelio,
valgė nekvepiantį sūrį ir kiaušinių
tyrę iš miltelių.
Gurmanai per kaimo trobas ėjo
ir į natūralius kiaušinius
visokį maistą mainyti pradėjo.
Buvo ir blogų dalykų:
svetainėje ant poliruoto stalo
mėsą kapot paprato.
Nors šeimininkai kalbos nemokėjo,
bet mėsininkus įveikti sugebėjo.

Buvo saulėtų linksmų dienų
kai kareiviai  su sodietėmis kartu
apsikabinę ant suoliuko tarsi koalos
rodė viens kitam artumą
kiemelyje prie namo.
Vyrai neapsikentę niršo
ir po karo šito neužmiršo.

Saulė vasaros kaitri
gulė pradalgės toli
lėktuvų voros dangų raižė
lyg kregždžių uodegomis
liepsnos dangų braižė.
Link Dubysos garsai
lyg perkūno dundesių,
Šiaulių pusėje
kilo liepsnos  debesų.
Vėliau rudeniop
maskolių persvara galop.
Jų kariai prigludę prie tankų bokštų
veržėsi per slėnius, upelius
sustoję pagiriuose
mūšių grumtyse gyvi
prie vairolazdžių virto anglimi.
Išraustose molio duobėse
sužeminti ir pažeminti
kerštaujančių veidų reliktai palikti.

Pokario laike
pilni miškai ginklų, sprogmenų
laukė vis naujų aukų.