Pastūmė vėjas debesį,
Perkūnas ėmė juoktis,
Teta šuniuką vedėsi,
Į cirką repetuoti.
Kailiukas baltas buvo to,
Jarkšyro terjeriuko,
Užanty tilpo jo liemuo,
Ir rožinis bantukas.
Teta vis žvilgčiojo į jį,
-Fu fu sakau tau Amsė,
Užtenka uostyt ir laižyt,
Vaikų batus patamsy.
Esu kilminga aš dama,
Plonai ji suamsėjo,
Madam Fufu esu jei ką,
Mane vadint reikėjo