Apie chimeras

smilkstu nuo pat pirmų dienų o šitaip laukė
bijau praverti burną vietoj žodžių plėnys
diagnozės netikslios antspaudai išplaukę
nuo plaučių procedūrų skylės atsivėrė
tarsi chimeros augtų manyje trigalvės
spjaudytųsi ugnimi pagal mėnulio fazę
per pilnatį tie paūmėjimai užvaldo
šėlstantys padarai viduj nors menką frazę
leistų ištarti be degėsių ir puvimo 
isterija vienas profesorius įspėjęs
smilkstu jau pavargau nuo šitokio buvimo
šnypštimas baigsis tamstai pastangas įdėjus
kasdieną mokausi lyg kūdikis po garsą
po raidę žodį tą kuris kitų nežeistų
chimeros vis dažniau prisnūsta o aš narsiai
kartoju amžinas tiesas ir gęsta žaizdras