>>>>>>1

Auksu padengtoj lėkštutėj
Garuoja valgis ant jo stalo,
Patiektas paskirtą minutę.

Ir nesulaukę duoto ženklo
Nieks net nežiūri į kėdes,
Tik kantriai stovi pasirengę.

------------------------------------
O dar prieš valandą ar dvi
Skalikai nėrė per brūzgynus,
Kur žvėrys landžiojo laisvi.

Įrėmę į pečius lankus,
Giria raiti medžiokliai jojo
Ir vijosi greitus vilkus.

Tarp jų tik vienas ilgo rūbo
Ir nuožmiai surauktos kaktos.
Garsiausias šūksnis – iš jo lūpų!

Ir viskas kaip kovos lauke:
Tas lyjantis ant tako kraujas
Ir strėlės, šokančios lanke.

Iškėlęs galvą kaip valdovas,
Žingsniavo elnias palengva
Nepastebėdamas varovų.

Ant žemės karūnuotą galvą
Paguldė elnias nuolankiai,
Akis užliejus kraujo spalvai.