Ne klevo rankose,
ne liepos vainike
lingavo šarkos,
šachmatų lentos - žaidovės,
gal eglėje
arba pušies spygliukų patale,
neramiai taip,
gal dūrė kas,
ar smuko gal rankovės.
Ne mano marškiniai, -
languoti, sagos rudos,
kiemę vėl gilės ir kaštonai, palikti,
susisegu jais
ir saulėkaitoj nuščiūvu -
vidudieny nubudusios
siūbuos
šarkelės medžiuos,
aš - savy.