Rūko pluoštai

Rūko pluoštais nukabintas,
švyti vėjo veidas,
aukso smiltim padabinta,
saulė tykiai leidžias

Darniai vabalėliai smulkūs,
ieško savo būstų,
kad per naktį neprapultų,
ryte kad nubustų.

Medis senas šalia tako,
paslaptingai mąsto,
ko paukšteliai tarp jo lapų,
taip neramiai laksto?..

Tyliai pieva atsidusus,
smilgom subanguoja,
čia pilka pelė suklusus,
pūko guolį kloja

Nežinia kaip atsitinka,
kai tamsa užlieja,
mirksnis trumpas ir mįslingas,
žemėn prisišlieja.

~2003m.