...kilstelti

Aš tikiu,
nors tai tu raukaisi ir pyksti,
Kad esi manoji pažadėtoji žemė.

Krentantys kriaušių žiedai
Man į plaukus tavim apsimetę
Kvepės.

Metai ilgi, bet dar ilgesnis gyvenimas...

Supas auksiniuos lopšiuos
Lietūs praėjusių vasarų.
Ir viskas brangu ypač
Visos išlaistytos ašaros.

Per dykrą skubu,
Kur dulkės palangėse kaupiasi
Aitvarų pasodinti dangun.

Dažniausiai su vėju kalbuosi,
Nes tik jis, toks kantrus išklausyti.

Aš tikiu...
Jog dangus dar ne alkanas,
Tad jam mus ne praryti
Ir vėl prieinu, tik tam,
Kad apkabinus galėčiau
Kilstelt gerų minčių
Nuskabyti.