„Janula Opha“

Lieku skolingas tau,
už nemigos ilgas naktis,
kada jautrus buvau,
bandžiau į sielą lįst...

Buvo-reikėjo - guodžiau,
ne nuotaika? tada iš tolo,
visu laiku „šalia atrodžiau“,
juokiaus „į taktą tau“
arba tik „solo... “

Tu lyg sesuo,
man už pečių slėpeisi,
taikus vanduo,
žiemop užšąla - nepakeisi...

Jausmuos kaip savyje,
delnais uždengtas veidas,
gal lengva, gal vėl kelyje,
vėl profilis... nekeista...
ir blakstienos
vėl turbūt nuleistos...

2003-2004m.