rekonstrukcija 001

„Vakaro kontrastas“

vasaros saulėkaitoje siaučia vėjas
gairina akis diena praėjusia
byra pelenais tamsus ugniakuras
sutemom į nieką leidžia vakarą
aksomu jaukiu aplieja
amžina akimirka atėjo.

prisisunkusi lengvų svajų, ašara sužimba
lyg ir vėl kažką turiu, jau radau ir nebestinga
nors tiktai šakelę menką prieš save keliu -
veidą glosto raštas
nuo šešėlio krenta taip tikru
vakaro kontrastas
dvelkia žodžiai lūpom, tikrumu, skonis lyg prinokusio agrasto
šypsena saulėlydžio vilioja šiltu artumu.


2003m. originalas:

„Vakaro kontrastas“

žaidžia saulėje auksinis vėjas
šviečia į akis diena, kurią turėjom
byra pelenais  tamsus ugniakuras
sutemom paleis  į nieką - vakarus
kurie kadais praėjo
amžina akimirka atėjo
prisisunkusi lengvų svajų, - ašara užgauna
netikėtai vėl kažką turiu, - vėtroje nulaužtą šaką liauną
taip atsargiai prieš save keliu, veidą glosto raštas
nuo šešėlio krenta taip tikru - vakaro kontrastas
dvelkia žodžiai lūpom, tikrumu, skonis lyg prinokusio agrasto
šypsena saulėlydžio vilioja šiltu artumu.