žinau ryšio nėra
niekada nebus
sproginės tvoros nuo speigo
niekas nepasakojo
kokie ten orai
kada prašvinta ir kiek laiko
trunka pavasariai
kartais laiveliu atsiiri į mano sapną
plaukioji lengva šviesi
tarsi priešaušrio migla
susitinkam bet akimirkos netikros
paskui vėl skambinu
nežinau ar tu girdi
kaip tyliai vaikštau po kambarį
tikiuosi sutikti tave
kitokią
bet tave
pasikalbėti apie brolius
seniai išskridusius
kurių pėdomis ir tu išėjai
negirdžiu tavęs
bet skambinu ir skambinu
2016-02-05 18:41
su vėlėmis taip kalbama.
2016-01-19 13:00
depresinės nuotaikos
ne žinau
bet skambinu... ir
2016-01-15 15:03
Toks gražiai ir labai subtiliai ilgesingas..
2016-01-14 03:24
Kokia graži metonimija - pavasariai
2016-01-05 14:04
Tikra, išgyventa, gaila, kad ne ryšio zona,negirdžiu, todėl tyliu...
2016-01-01 23:03
šalia grožis ir neperregima neprieinama esybė
lyg seniai pavėlavęs sniegas už langų,..
2016-01-01 19:34
nekvėpuoju
kai įsigalvoju apie tai
vis tiek nebereikės
nieko tokio
2016-01-01 18:07
...skambinu ir skambinu...
2016-01-01 11:20
Jautrus ir ilgesingas laukimas Amžinybėn išėjusios - aš taip šias eiles supratau.
O ryšį, sielų sąlytį galima pajusti per maldą, per meditaciją, nes tada susijungia du pasauliai, dvi erdvės ir taip rasite atsakymus į rūpimus klausimus.
Pabandykite.
Sėkmės kūryboje ir su Naujais !