Mūsų pirmos uždegtos cigaretės,
Mirties lazdelės.
Šalia Operos ir baleto teatro.
Tavo vyšninių dūmų lūpos,
Kurios nebebus jau mano.
Mano aštrūs nagų pėdsakai,
Kuriuos tu taip mylėjai,
Taip didžiavais,
Kate nevadinai,
Nebepalies tavęs šiltą, savižudybės naktį.
Tavo skeletiniai pirštai,
Mano dovanoti,
Kurie apsiraizgo aplink manuosius,
Tabaką sukantys, apgirtusią naktį.
Man, bet ne tik man.
Emocijų piešinys,
Kurį tapėme kartu,
Mūsų širdys susiliejo,
Tačiau to nežinojau.
Kodėl gi, tik dabar, man tavęs taip prireikė?
Prarasti kilogramai,
Pamestos viltys,
Tik dar didesnė našta.
Į nenorimą vietą,
Kelią - tave pamiršti.