*****

Man pūčia šį vakarą vakar suplėšytą lūpomis

Jos pačios į draskomą sielvartu suteptą nebūtį

Kažkur aušroje ant palikto pėdsako paliktas

Akių palytėtas ar kitko sugrįžta į atmintį

Ir švelniai nebylų alsavimą perduot kuždėdamas

Delnais vis graibydamas tarsi pasemdamas atneša

Tik jau nesuprantamą kitą ir gal net ne kopiją

Man įpučia tarsi kitokią būtim filosofiją