Prie smuklių darganotos lyja žiemos
Ir keičias dekoracijos minčių
O prie langų tik katinas - toks vienas
Toks prislėgtas - be jokių paslapčių.
Jisai per trumpą Kūčių naktį meldės,
Kalbėjo mums suprantama kalba.
Bet uždarytos liko vartų sklendės
Tik lijo ilgesiu pilka dangaus spalva.
Ir viskas liko vietoje:
Po vieną išėjo vyrai smukle nešini -
Juos nulydėjo katinas – toks vienas,
Tik vienas su didžiule viltimi.