Saulė leidžias, o miškas tyli.
Nevirpteli niekas, garsai nutyko.
Lietaus lašai ant voro tinklo
Tartum sidabras saulėlydy tviska.
Pakilo rūkas ir žolę nuklojęs
Pakvietė naktį ateit negalvojus.
Saulė leidžias, o miškas tyli.
Rūkas sidabro žodžius išlydi:
Jie sklendžia virš medžių
It žvaigždės sužibę,
Voro tinklais pagauna mintį.
Mintis sidabrinė lyg mėnesiena,
Spindinčion upėn tiltą nutiesus.
O žvaigždės pasiuvo nakties batelius;
Ji žengia tiltu į mėnulio namus.
Lėtai ir prasmingai nukrito rasa,
Saulė pakilo, nakties nebėra.
Miškas dainuoja džiaugsmingai ir tyliai.
Tartum apsiaustas rūkas nuslinko
Pačia pažeme paskui naktį didingą.


Sirėja






