Vizija

Tu ateini per kupstus, slepiesi už jų,
O tavo brolio delnuos daug tavo kraujo lašų,

Kupinus meilės lašus pagrobė iš tavosios širdies,
Ji prašo pagalbos ir laukia, kolei pakvies

Brolio akys, ir laimę atgal atiduos -
Laukia, kolei džiaugsmą išvaduos.

Naktis verkia ašarom ugninėm ir slepia jas
Po brolio plaukais. Tavo lūps kužda maldas,

Staiga nutyla, riksmas perskrodžia tylą,
Siaubingas klyksmas skamba naktyje -

Stiklo šukė kelią tau tolyn pastojo,
Nežmoniškas skausmas po kūną iškerojo.

Pažvelk! Matai? Pas tave atbėga brolis,
Jam dar rūpi tavo gyvenimo tęsimosi tolis,

Jis tiesia tau ranką - kraujo lašus atiduoda -
Tavo kūną iš dvasinių kančių išvaduoja,

Tu atsistoji per kančias, bet nerodai jų,
Paimi savo mielą brolį už kruvinų delnų

Ir nueinat į pasaulį ieškot naujų draugų,
Kad galėtumėt padovanot keletą savo kraujo lašų.