Tenai už miesto

tenai už miesto girdis moterų kvatojimas ir dainos
šunų besaikis skalijimas trypiančių vaikų šėlionės
pypkes rimtai papsenančių barzdotų vyrų kalbos baigias
tik išsirangius iš išvarginusių per sapnus klajonių

tenai už miesto žydi parkai su neuostytais gėlynais
jų kvapas kartais įslenka pro pravirą palangės plyšį
ir gausiai liejas staltiesių pakraščiuose raudonas vynas
o taurės dūžta skardžiai taip kad šipulių nebepavysi

tenai už miesto kažkuriam name per naktį dega šviesos
ir ilgimasi tos kuri gyvena ten kur gimsta eilės
per galvos skausmą tos kuri septynias pilnatis nemiega
tik laukia kolei paslaptingas svečias per duris užeisiąs