Uždaroj erdvėje mes visi jau seniai užblokuoti
Grabinėjamės sienom ir vis ratuku ratuku
Aš seniai jau maišausi kur žodžiai tikri, o kur melas
Kur draugai, o kur priešai ir kiek katras turi vaikų
Pririšti prie ikonų aprašymų ir žodinių dozių
Prie bausmių ne už ką ir keistų pažiūrų į bausmes
Ar dar norim kėdžių be tradicinio mums dekupažo?
Ar dar reikia nuo vėjo uždengt pakraščiuose skyles?
Kartais klausiu retorinius klausimus ir vėl užmirštus
Skrebenu palei sieną kasdien ratuku ratuku
Jau pripratus, kad einantis gimti – tik op ir numiršta
Ar numiręs sugrįžta pavirtęs naivokai kitu.