Plaukia ir plaukia,
Nešami srovės, pro šalį
Vienas po kito.
Ir kas galėtų pagalvoti,
Kad tiek tų priešų?
//
Keisti tie unguriai.
Galėtų neršt čia pat,
Tarp skrandžio ir anuso,
Bet jie tik nusispjauna
Ir nuvinguriuoja
Į Sargasą.
//
Pageltęs, graužatingas veidas.
Nesuprasi
Ar vėžys čia taip,
Ar tik savigrauža
Pasidarbavo.