dvylika šakalų
sukiauksėjo prometėjas
nors buvau tiktai žieminį kailį
nusivilkęs
į nasrus nepajutau kaip
nugarmėjau
atguliau šalia
lieknos undinės tvilkė
jos krūtinės išmiera
ir uodegos fasonas
dvylika šakalų
pabaigtuvių laukė
pragaro alsavimu ir
dievo rojumi
ant savęs patižusią
užtraukiau ir lyg
geležies grandinių skyriumi
vadovavęs būčiau kad
skambėjau
virš bekraštės kasdienybės
birome
peristaltikos išvirškintą
tręšiu idėję


laškmonik




