Prašau į vidų

Kai giltinė atvers savas duris
Ir mostu pasakys - prašau į vidų,
Tai tu, kaip pasiduodantis žvėris,
Įslinksi dar gaidžiams net nepragydus.

Priklaupęs dėsi galvą ant peties,
Veršelio akimis į ją žiūrėsi,
Ji kaulėta ranka tave palies,
O tu, suinkštęs, artuma žavėsies.

Nes nebemoki pakovoti jau,
Pats save virvėmis, mazgais suriši
Ir iškeliausi nusižemindamas sau..,
Po savim tik fekalijas paliksi.