,

pasirenku rytą, kaip spalvą
ir pradedu raiškiai kartot
gatvės rūku prisidengusios - rausta,
kai mano mintys pabyra žvangėt

svetimas miestas, todėl
kasnąkt į senąjį sėklą pasėju,
tik seno jau senai nebelikę...
sako: 'kai kartą palieki -
visas jau niekada nebegrįšti'

tad susipilu likusį laiką į krosny
ir vėl kartoju įkvėpęs giliau,
jog gerai gyvenu.

čia niekad nesibaigia lietūs
ir šaltis, atrodo, nepadoriai per šaltas.
suprantu, kai išsižadi savojo rudenio
turi žengti į žiemą basom.