kai vakaruose švytėdama saulė debesis glostys užsimerk, taip juodasparnių plasnojančių neišvysi, tik užsimerk ir rašyk: mes jau susitikom, įvyko – kad nematytum, kaip kris iš dangaus juodo ledo tirpstančios kulkos,
brauk juos. Miškuos, eglišakiuos gale stalo, po akmenim jų per daug. Per juodi. Savo herbus paraštėse išpiešusius silpstančiom rankom, dūžtančius ledo skalda, dantimis sušalusias plunksnas pešančius brauk.
Dilgsint dilgynėms ant kūnų, kapinių sargams dar tebekrankiant apie karą mūsų mažam surinkimui lemk paskelbti tą ištarmę: parašyk, ilgus metus naikinomės, šiandien vėl išsilaisvinsim. Ak, bet kodėl su tavim ir tavim, kurie su vėju apsisukat, kulkos skrenda atgal į dangų, ir vėl
paslapčiom jie ragaus tos istorijos, parašytos atitirpstančia plunksna iš sparno, speigais ir lūžtančiais eglių spygliais, kovą kovos, alins save ir naikinsis, brauk juos visus – nesugrįžusius, brauk.
1. kovarnių priešmirtinės konvulsijos - raiškos spalvingumas, emocinis laukas, technika (?) (max 2 balai): raiška įspūdinga, emocinis krūvis yra. na, gerai, tie kapinių sargai, šaudymas Dievui į langus, dilgėlės ant krūtinės originalumu neblizga, bet visuma Kompotui, neatsispiriančiam prieš barokinės raiškos gundymus, tinka labai. tiesa, ko tam juodam ledui kulkomis krentančiam reikia tirpti ir kas ten į ką šaudo, lieka paslaptis. 1,9 bet... (žr. 2 punktą)
2. nomenklatūriniai nutarimai ir jų įtaka lyr. subjekto pasauliui - mintis, jos originalumas, apmąstymo gylis (max 3 balai): man pasirodė, jog fono, krūvio, energetikos buvo daugiau nei pačios minties, apmąstymo, problemos priežasčių kėlimo (ko lyg ir pageidauja konkurso Viešpats iš elegijų). pavirkavom apie karo baisumus, faktą "išėjusiems negrįžti", apie sunkiai ištrinamus prisiminimus ir... nubraukėm brūkšnį. a, dar kažkur pleveno mintelė: "kaip šausi, taip ir atsilieps". 2,0
bendras įspūdis ir balas: ko nenubrauks laikas, plunksnos ir lūžtantys spygliai, suvalgys kirmėliukai ir bakterijos. 3,9
Tie metraštininkai būtų gerai, kad visko neišbrauktų, nes pokario kovos labai prieštaringai yra vertinamos ir gal tik laikas, vyriausias teisėjas kada nors viską sustatys į vietas, kad tik metraštininkai per daug to, kas ne taip patrauklu, neišbraukytų. Šia prasme jų suvažiavimas galėtų būti naudingas istorinei tiesai fiksuoti. O kūrinys parašytas įtaigiai, metaforiškai, kaip ir dera poezijos produkcijai, gal ko ir trūksta pagal Viešpaties užsakymą, bet tebūnie
4.4