Praeities šešėliai

Blaškosi po butą pragyventi metai.
Aš klykiu pašokęs: tai ne aš buvau!
Bet už durų šlepsi sunešioti batai,
Girgžda spintos durys. Supanikavau.

Nuodėmės atleistos? Kur gi ne! Svajoki.
O kalčių kuprinė stringa duryse.
Mestum ją nuo laiptų, bet gi tu nemoki.
Sąžinės likučiai aidi ausyse.

Nuoskaudos ir baimės, nerimas ir pyktis
Spintose, kišenėj, portfelio dugne.
Sąntykių problemos, dialogų lygtys
Kartais pasimiršta. Bet dažniausiai - ne.

Per jautrus užgimęs. Per uolus galvoti.
Lygint su tautiečiais? Jų sava našta.
Ir prisiminimai ir sapnai spalvoti...
Praeitis prie kaklo stipriai pririšta.