Ruduo

Kas rytą saulė atsibunda vis vėliau,
Iš pilko debesies nenoriai kelias,
O liepos, neseniai kvepėjusios medum,
Lapus išbarstė ant parko takelių.

Rasa sužibo perlų ašarom laukuos.
Gal gailisi, kad vasara išeina?
Patogiai įsitaisęs vėjas  šakose
Jau repetuoja rudeninę dainą.

Jau vėl ruduo! Kaštonų šypsena plati!
O ko gi tau, brolau, liūdėti?
Kai pilnas sodas raudonskruosčių obuolių
Ir naujas derlius netelpa į klėtį.