Iš Radijo karietos montažų
Gražiai Perkūnas trinktelėjo erdvėje.
Bet ar Perkūnas?
Gražiai žaibai į skiauteles suplėšė ją.
Bet ar suplėšė?
Ji vėl, kaip ir anksčia, pilna,
Neišbarstyta iki horizontų.
Trys raidės – A ir Bė, ir Jotas
Atrodo jau manęs pažint nenori.
Bet ar išties tai raidės,
O ne karaliai Trys,
Atjoję pamatyt,
Kaip skleidžiasi stebuklas
Po akimis užmerktomis vokais žmogaus.
Paskambinki, Betliejau, varpeliu
Iš tų laikų
Kuomet žvaigždė keleiviui kelią rodo.
Man gera atsimint vardus,
Pašventinta kreida ant durų staktos užrašytus:
+K (Kasparas) +M (Merkelis) +B (Baltazaras)
Ne taip svarbu,
Kaip iš tikrųjų buvę ten;
Svarbiau žinot, kiek brangenybių, turtų daug
Dvasia sukaupusi per šitokį tikėjimą,
Kaip nesunku ant delno
Ir Šv. Onos bažnyčią panešioti.
Jau, regis, nesunku ir taip:
+ (kryželis) A
+ (kryželis) B
+ (kryželis) J
Ir išgirstu, kad žvengia žirgas Ygaga,
Kol kas be žodžių,
Kol kas dar iš toli...