Ir vėl lietus - rudens lietus,
Barbena į langų stiklus,
Pažėręs tūkstančius lašų,
Upeliais tekančiu srautu.
Ir vėl bus tamsūs vakarai,
Nors dienos jau, žiūrėk, pilkai
Pasidabinusios šlapia,
Lietaus išmaudyta skraiste.
Pro langą aš liūdnai žiūriu
Ir pilką debesį genu,
O jis tik juokiasi šlapiai
Ir mėto lašelius linksmai.
Balta katė žalia žole
Tipena pamažu šlapia,
Ir jai, vargšelei, nesmagu,
Kai kailis šlapias – nejauku.
Ir visiškai jokių ženklų,
Kad saulė švies be skrupulų,
Pro langą aš jau nežiūriu –
Lauke taip pilka, nuobodu.