Banaliau, nei tik paprastai banalu

Palikai mane
Tą naktį
Klūpėti savo pačios
Murziname šešėlyje
Prieš niekuomet
Taip ir negimusią
Kūdikio sielą
Tyloje raižant
Ant pavargusio kūno
Gyvenimo žemėlapį
Klystkelių
Ir upių
Svaiginančiai raudonų

Norėjau tau būti
Pasaulis
Savanaudis ir pilnas
Kažko panašaus
Į meilę

Tik ko gero
Esu lyg tas cukrus
Kurio tavo kūnas
Nepasisavina

Nutapiau tau paveikslą -
„Preliudija į savižudybę“
Ir supratau
Jog tai banaliau
Nei tik paprastai banalu
Sienas apšlaksčius krauju
Balandžių netikrų
O gal ir savu
Teptuką paleidus
Pamiršau
Jog gal tau
Visa pasirodys gražu

-----------

Ir...
Jei tau tik reikia
Apsimesiu
Jog tikiu
Atneštu rytu
Ant Kristaus
Skylėtų delnų