Ji gyva
Ramuma.
Šilkinė klostė
Alsuoja jos linija.
Be popierinio užrakto
Savy, eina drąsiai,
Pavakare.
Kontūras brėkšta toly,
Seka jį kitas.
Nuogybės portretas
Aplenkia mane:
- Dovana?
Klausimas: "Ar...?"
Šabloniška maniera
Patraukia lauktai.
Rytinis pomiegis
Daužo į sieną;
Kartu burnoje.
O ji klūpi kampe -
Rytinė malda Dievui
(Už duonos purviną
Kąsnį)
Neišgelbės.
Paliks likimas ją,
Kaip ir anądien.
Popierinė viltis
Sugrįžti jausmams
Nugalėta.
Dar.
2. 17 stebiuosi jos stiprybe prieš nuomones... kai labai liūdna, nors ir Kalėdos...