Pažadink mūzą

Suteik dar vieną spalvą mano mūzai,
Apgaubki saulėj išausta skara,
Tvirtai priglauski prie šiltos krūtinės,
Lengvai sūpuok ją plačiame delne.

Te išsiskleis jos paslaptingas žiedas,
Pasklis į erdvę išminties krislai,
Lai pačiam įkaršty audringų vėjų,
Ramins bangas, putojančias piktai.

Šiltumo jausmas lai jos nepalieka,
Nors ir atšiaurūs vėjai jį blaškys,
Išmintimi į ateitį žiūrėti
Te bus jai lemta – noras - jos vedlys.

Pažadink mūzą - išminties nešėją,
Įžiebk šviesos jai tamsiame lauke,
Neleisk pavargti, kol tamsų nešėjai,
Vien viltimi maitins kitus varge.

Nušviesk jai tikrą kelią, kad ir sunkų,
Kuriuo ji eitų nesuklupdama,
Kuris ją vestų link tikros dorybės
Ir ryškiai šviestų amžina šviesa.