Jau ateina ruduo,
Metas mūzai pabusti,
Bet ji vartosi tingiai
Bangų supama.
Ji nenori skubėt,
Jai patinka žiūrėti
Į bekylančią saulę
Iš jūros ryte.
Jai patinka girdėt
Garsų jūros šniokštimą
Ir stebėti, kaip bangos
Mėto baltus purslus.
O naktiniam danguj,
Kur žvaigždžių karalystė,
Mintimis ji nuklysta
Pasivaikščiot joje.
Maloniam tinguly
Mano mūza paskendus,
Bando vasaros jausmą
Savyje išlaikyt.
Jai nereikia skubėt
Į ateinantį metą,
Nes ji žino, kad niekas
Jos nelaukia jame.