Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mamedova pliaukštelėjo sau per veidą, tarsi keldama save iš miego. Jos veidas  suspindėjo akinančia šviesa. Moteris sutvarkė paskutinius dokumentų formalumus ir dabar jos rausvoje rankinėje gulėjo svarbiausias jos gyvenime popieriaus lapelis, kuris liudijo, kad Mamedova nusipirko 5 ha žemės sklypą prie jūros.
„ Jeigu Babajus žinotu, jis, tikriausiai, apsidžiaugtu. “ – pagalvojo laimingiausia pasaulyje moteris.
Ji tikėjosi, kad jos vyras laukia jos sugrįžtant iš notaro kontoros. Reikia paskubėti: jis perspėjo ją, kad jis išeis į baldų parduotuvę, apžiūrėti skandinaviškos sofos – lovos.
Babajus išėjo į baldų parduotuvę anksčiau. Jis išskubėjo apžiūrėti skandinaviškos sofos vos tik Mamedova šuoliais leidosi į notarų kontorą.
Babajus glaudė prie medinės namo sienos merginą raudonais plaukais. Dėl gražių plaukų jos profesija buvo buhalterė. Vardo nesakysiu, nes ne vieta apkalbinėti merginą, kuri viskam pasiruošusi.  Mergina nesipriešino, bet norėdama greičiau atsiduoti, nesėkmingai kilstelėjo koją ir jos pėdkelnės su garsu driokstelėjo. Tyliai driokstelėjo kaip tai gali padaryti tik pėdkelnės. Mergina griebėsi už kojos, bet buvo per vėlu. Babajus įsisiurbė jai į plaukus.
Bėgdama namo, Mamedova prisiminė, kaip ji svajojo apie žemės sklypą, kurį skalautu jūra, jau būdama 5 metų, ropšdamasi per kopos nuoga tik su vaikiška liemenėle ir kramtydama smėlyje išvoliotą buterbrodą su Panerių dešra. Moterį sukaustė toks visą apimantis malonumas, kad ji vos galėjo dėlioti kojas.
Sklypas prie jūros buvo tik maža dalis jos gyvenimo plano. Sklypas – tai vyrų dėmėsis, tai Babajaus kapas, tai meilės aikštė, tai darbas ir ateities pinigai.
Laimingiems žmonėms toks sklypas pasitaiko tik kartą per visą laimingą gyvenimą.
Mamedova dėvėjo nuostabaus raudonumo švarkelį.
Babajaus dovana.
Kodėl jis nedovanojo juodo švarkelio, ryškiai aptemptomis rankovėmis?
Jai jis būtų tikęs dar labiau. Babajaus dovanose jautėsi sumenkėjusi aistra moterims.
Tas raudonumas nieko gero nežadėjo.
Tokio švarkelio jai galėjo pavydėti kiekviena padori moteris, bet nepavydėjo.
O permanentinis makiažas... Ji išsitraukė paskutinį kupiūrų pluoštelį ir drebančia ranka ištiesė pinigus lenkei Katarinai. Specialistė net užsimerkė pajutusi pinigų pluošto svorį.  Laimingo veido moteris nepagailėjo apvalios sumos už nuostabaus rankų darbo makiažą. Mamedovai mirtinai reikėjo savimi pasitikinčios, valdingos, išrankaus skonio ir pasiekusios viską gyvenime moters įvaizdžio. Tai labai brangus makiažas, nes stiprios moters įvaizdis vertinamas labai aukštai. Panašiai kaip bilietai į Multikino.
Norėtųsi pažvelgti į tokią moterį, kada ji apšviesta besileidžiančios vakaro saulės iš kairės pusės, o dešinėje siaučiant audringai jūrai eina  iki pusės nuoga, parankėje su paklusniu vyru. Norėtųsi? Ir man norėtųsi.
Tai unikalus vaizdas, nes tokio vaizdo nėra. Yra tik beprotiškas pasitikėjimas savimi.
Mamedova žengė gatve pasitikėdama savimi kaip aš ir tu.
Skrendantys link Kavarsko paukščiai pranašavo nelaimę.
Laimė apakino moterį. Lekiant iš notaro kontoros Mamedovai sudrėko pažastys. Ji pagalvojo, kad išvengti pažastų drėgmės jai reikia į pažastis įsikišti „Babkių lapų“. Kodėl? Tai buvo įkyri mintis. Vis ryškiau iškylanti jos galvoje. „Babkių... babkių“ Tuo metu, peršokęs šaligatvio bordiūrą į moters nugarą trenkėsi nevaldomas motociklas.
Motociklininkas Gerhardas, kuris rėžėsi į moterį raudonais bateliais ir nuostabaus raudonumo švarkeliu, neteko visų plaukų.
Gerhardas tuojau pat pravirko, nes suprato, kad jis neteko plaukų ir pavėlavo į oro uostą, iš kur truks plyš turėjo pakilti į Varšuvą. Jis turėjo lydėti 5 kg dydžio narkotikų siuntą.
Kelių policininkas Jonas, vaikštinėjo aplink ir nedrįso paklausti, kur Gerhardo plaukai.
Kada atšlubavo devyniasdešimt metų sulaukusi Gerhardo motina Izabelė ir ėmė purtyti pliką motociklininko galvą ir daužyti per ašaromis permirkusį veidą, policininkas Jonas išgirdo:
- Gerhardai, Gerhardai, ką tu padarei, mano mielas vaikeli? Kur mano perukas? Tu pražudei visus mūsų plaukus... Mes niekada daugiau nebūsim laimingi, kaip visi turintys plaukus... Ką tu padarei, mielas mano vaike?
Moteris lingavo galvą. Ji buvo praradusi viltį. Gerhardas norėjo numirti – taip jam buvo gėda dėl prarasto peruko.
Tai iš tiesų buvo puikus perukas: natūralus, atkartojantis žmogaus galvos išlinkimus ir vaikystės traumas menančius įdubimus. Su tokiu peruku galima buvo drąsiai eiti pas kirpėją. Gerhardas buvo įsitikinęs, kad talismanu vadinamas perukas sukrovę jam milžiniškus turtus. Kada jis stovės teisme prieš teisėją, jis ims raudoti balsu, nes prisimins, kad neturi apsaugos – peruko. Jam pritars ir ašarą nubrauks policininkas Jonas, pagalvojęs, kad vykdydamas pareigą jis pakeitė savo gražų gyvenimą į apgailėtiną.

Policininkas Jonas, treniruodamas ryte šuolį per ožį, nesėkmingai nusileido ant ožio kampo ir dabar negalėjo pakelti akių į gražias moteris. Visa širdimi jis jautė, kokia laimė turėti sveikus kiaušinius. Jam staiga ši realybė tapo svajonė. Ar žinote kokia policininko Jono didžiausia svajonė?  Gali būti, tai nebeįgyvendinama svajonė. Jis tapo irzlus, piktas ir pastabus nelaimę pranašaujančioms detalėms.
Policininkas buvo pavargęs nuo nusikaltinų, todėl buvo piktas ir laukė eilinių atostogų.
Jonas protokole įrašė: „ Peruką dėvėjęs motociklininkas – iškrypėlis  rėžėsi į gyventi nevertą moterį. Pagyvenusi moteris gulėjo ant šaligatvio ir verkė savo nelaimingo gyvenimo“.
Gerhardo motina Izabelė veržėsi į greitosios automobilį, bet Liolia ir Bolia ją atstumdavo, nes moteris buvo sena, kaprizinga ir nekėlė pasitikėjimo.
Izabelė griebė peruko liekanas ir mosuodama lyg vėliava šoko į automobilį. Liolia spėjo jai pakišti koją, o Bolia profesionaliai kištelėjo tabletę raminamųjų.
Izabelė bėgo gatve paskui automobilį.
Mamedovą išvežė greitosios pagalbos automobilis. Greitosios gydytojai Liolia ir Bolia bandė Mamedovą nurengti, bet ji prabudo ir pasakė, kad ji blogai jaučiasi nuo ryto. Sanitarui Lioliai pasidarė gėda, nes jis norėjo pasinaudoti jos bejėgiškumu ir atlikti netikėtus veiksmus. Bolia, išgirdęs moterį, sutiko su realia situacija ir nereikalavo iš draugo Liolia atlikti lytinį nusikaltimą. Taigi, iš tikrųjų, kaip dažniausiai gyvenime būna, Mamedovą išgelbėjo atsitiktinumas.
Sanitaras Liolia dvi savaitės po to sapnavo atsirengusią Mamedovą, kuri gulėjo grabe ir kvietė Liolia prisijungti. Košmaras liovėsi išgėrus degtinės su medumi.
Ligoninės priimamajame nevaldomai liejosi žmogiškos aistros.
Atvežti ligoniai buvo paliekami likimo valiai.
Vyriausias greitosios pagalbos gydytojas Stroncė, neslėpė savo jausmų medicinos seselei Angelei ir pakvietė ją pagrybauti. Jis buvo taip susijaudinęs, kad negalėjo paaiškinti, kodėl jis kvietė merginą į mišką, o ne į šokių vakarą, sočią vakarienę, siaubo filmą, naktinį klubą rūsyje, drąsių motociklininkų šou. Seselė Angelė vos tik išgirdusi kvietimą į mišką iš karto pagalvojo, kad ji geriau žus avarijoje nei su Stroncė grybaus miške. Pagalvojusi apie avariją, kurioje ji žus, bus nusviesta į pakelės krūmus ir ten gulės, kol kas nors, po kelių dienų, pastebės sudraskytais rūbais merginą krūmuose, Angelė akimirksniu neteko žado. Įvyko konfliktas. Angelė atstūmė gydytoją.
Kada atvežė Mamedovą, Angelė nesitraukė iš savo kabineto, todėl neaptarnavo avarijoje nukentėjusios moters.
Gydytojas Stroncė abejingai apžiūrėjo avarijos auką. Mamedovos krūtinė buvo plačiai prasegta – moteris buvo ruošiama lytiniam nusikaltimui. Tai pakeitė Stroncės nuotaiką. Jis kažkuriam laikui pamiršo savo jausmus seselei Angelei.
- Jus norėjo išprievartauti? – paklausė gydytojas.
- Mane partrenkė motociklas
- Hmm. Nusirenkite.
Gydytojas ėmė pukšėti ir nurenginėti Mamedovą.
Seselė Angelė, išgirdusi netolygų gydytojo kvėpavimą, pasijuto apgaudinėjama. Juk daktaras jai pirmajai parodė savo jausmus? Ji griebė švirkštą raminamųjų ir įsiveržė į priėmimo patalpas. Angelė buvo pasiruošusi važiuoti į mišką ir susitaikė su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.
Mamedova gulėjo be žado. Ji buvo nuoga.
Gydytojas Stroncė laikė rankose liniuotę.
Jis paslaptingai kvėpavo.
- Aš sutinku važiuoti į mišką, - pasakė seselė.
- Kokį mišką? – paklausė Stroncė.
- Nesvarbu
Policininkas Jonas, apžergęs motociklą, lėkė paskui greitosios automobilį. Tai nebuvo tas automobilis, kuris vežė Mamedovą. Avarijų mieste vyko gyvas velnias, todėl greitosios automobiliai lakstė į visas puses.
Pasivijęs greitosios automobilį Jonas išsišiepęs spaudė akseleratorių.
Staiga greitoji sustojo prie lauko valgyklos „Buchara“  ir vairuotojas, gydytojas ir medicinos seselė nuskubėjo pietauti.
Jonas liko kvailio vietoje.

Mamedova negalėjo žiūrėti kaip seselė Angelė siurbėsi gydytojui Stroncei į lūpas. Ji, padori ir išsilavinusi moteris, turinti vyrą Babajų, priversta žiūrėti kaip kita moterys „ryja“ pagyvenusį vyrą? Jai patiko gydytojas Stroncė. Jo kumpa nosis priminė mokykliniuose šokiuose matytą dvyliktoką. Jis tada buvo su kita. Dabar taip pat. Todėl tai viliojo, gundė, gimdė norą užkariauti, atimti, pasiglemžti, smarkiau už tą silpną seselė įsisiurbti, pajudinti jo vidurius, kad jis inkštu lyg rudas rankinis šuniukas.
Pora stovėjo taip arti, kad Mamedova girdėjo, kaip nutrūko gydytojo kelnių guma, kaip tyliai Angelė  brūžina pagyvenusią vyro nugarą vaikiškai silpna ranka.
Mamedova negalėjo pasukti galvos, nes viena ranka daktaras laikė jos krūtį, tarsi tai būtų seselės Angelės krūtis. Jeigu vyras būtų žinojęs, kad Angelės krūtų reikės dar tiek ilgai laukti ir, tikriausiai, nesulaukti, jis būtų dar stipriau laikęs padorumu nepasižymintį, stipriai jaudinantį Mamedovos moteriškumą.
Policininkas Jonas atsitiktinai užklydo į neužrakintą patalpą ir tai jam pasirodė, kad  vaizdas, kurį jis išvydo, yra pradžia atostogų, kurių jis taip laukė.
- Pasilikite savo vietose, - nekeldamas balso pasakė pareigūnas daktarui Stroncei, seselei Angelei ir nukentėjusiai Mamedovai.
Jūs būtumėt matę visų jų akis...

Po savaitės Mamedovą išrašė iš ligoninės.
Stovėdama duše Mamedova prisiminė 5 ha sklypą prie jūros. Tai buvo malonu. Duše prisiminti kažką gero yra dvigubai maloniau, nei kažką gero prisiminti troleibuse.
Prieš dvi dienas.
Vakaras.
Daktaras Stroncė kiša termometrą Mamedovai į pažastį. Žaisdamas: tai kiša, tai traukia.
- Iškiškite liežuvį. Smarkiau. Įtraukite liežuvį. Giliau. Galvoju praeis...
- Kas praeis? Daktare, nežaiskite su manim katę ir pelę. Jūs įtariate kokią ligą?
- Taip. Neslėpsiu...
- Sakykit, po velnių, po tos avarijos nervai nelaiko..
- Nusiraminkite.
- Stroncė, tu manęs nenervink...
- Duokit pacientei kalio ir kalcio..
Seselė Angelė, pastebimai nėščia, ruošia švirkštą, kuriame telpa ir kalis ir kalcis. Suktas veidas.
Mamedova gavusi švirkštą į užpakalį – ramiai užmiega. Įtartinai greitai, bet nugalėtojų niekas neteisia.
Seselė Angelė ištraukia iš po pagalvės nuosavybės  liudijimą.

Daktaras Stroncė lyg operacinėje ruošiasi perrašyti, subjauroti, suklastoti Mamedovos laimės popierių.
Jam nieko nepavyksta, bet seselė Angelė jį apkabina ir guodžia, guodžia tarsi vaiką.

Babajus laukė žmonos koridoriuje ir atidžiai žvilgčiojo tai į kairę tai į dešinę.
Mamedova pasirodė netikėtai: ji išėjo iš daktaro Stroncės kabineto susimasčiusi, išraudusi, tai buvo galima priimti kaip sveiko žmogaus raudonį, bet galima buvo ir nepriimti ir pagalvoti: kodėl jauna moteris išeidama iš gydytojo kabineto taip sveikai raudona? A?
Babajus pagalvojo ir griebė už durų rankenos, net nepabučiavęs žmonos.
- Nereikia, - paprašė Mamedova, bet tai nebuvo prašymas: neliesk jo, tai greičiau buvo prašymas: nežudyk.
- Reikia, - vyriškai ištarė Babajus. Jis buvo žodžio žmogus.
Kabineto gilumoje, prie stalo, o tikriau ant stalo sėdėjo seselė Angelė ir daktaras Stroncė.
Babajus prieina prie nustebusios Angelės, ima ją į glėbį, bučiuoja, o viena akimi stebi Stroncė, kuris yra visiškai nenustebęs.
Daktarėlis laukė keršto.
Babajus ima nurenginėti seselę.
Ji bando nedrąsiai atstumti Babajų ir trenkti jam per veidą.
Kai seselė stoja prieš visus tarsi nuoga moteris, kuri nedrąsiai pabandė pasimatuoti liemenėlę.
Babajus vikriu judėsiu ištraukia iš kairiojo krūties kiauto raštą apie Mamedovos nuosavybę ir ištiesia nukentėjusiai.
Mamedova  įsideda raštą, išbučiuoja seselę Angelę, paspaudžia ranką daktarui  Stroncei.
Išeidama ji išdidžiai iškelia galvą ir mandagiai linkteli.
Jos akyse degė skausmas, nes ji buvo įskaudinta, tokio ligoninės personalo dėmesio.
2015-09-06 11:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-09-06 16:13
Gitana Siauliene
tiesiog talentas, ką bepridursi...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą